Norėčiau kada nors parašyti vaizdo plokštės apžvalgą be jokio bendresnio konteksto šešėlio – be kontroversijų ar sujaukto rinkos klimato. Deja, RTX 50 serijos kortos iki šiol tokios galimybės nesuteikė. Tad kodėl RTX 5060 turėtų būti išimtis? Šį kartą nepasitenkinimo debesys sklando tiesiai nuo pačios „Nvidia“, kuri kaltinama dėl galimai suklastotų RTX 5060 apžvalginių versijų ir bandymo iškeisti prieigą į didesnį Multi Frame Generation (MFG) technologijos nušvietimą žiniasklaidoje.
Jei šie kaltinimai yra teisingi ir pagrįsti, jie rodo, kad pati „Nvidia“ nelabai pasitiki RTX 5060 galimybėmis be MFG. Tačiau dabar, kai pats turėjau progą išbandyti šią kortą – be jokių „mainų už reklamą“ – galiu pasakyti: technine prasme, tai visai padori plokštė. Ji nėra pritaikyta pigiam 1440p žaidimui, bet kaip nebrangi 1080p alternatyva – viskas su ja gerai. Pakankama. Protinga. Tikrai ne katastrofa, kurią reikėtų dengti agresyvia PR kampanija ir išpūstais MFG skaičiais.
Tačiau kas tikrai nuvylė – tai tvarkyklės. Ir ne todėl, kad spauda negavo ankstyvos prieigos prie programinės įrangos – RTX 5060 Game Ready Driver 576.52 versija tapo prieinama visiems tuo pačiu metu, kai pati plokštė buvo išleista – gegužės 19 dieną. Problema ta, kad tai tik naujausias GeForce tvarkyklių atnaujinimas, sukėlęs visą virtinę keistų klaidų tiek senesniuose, tiek naujesniuose žaidimuose, įskaitant tuos, kuriuos dažniausiai naudoju testavimui.
Kai kuriuose, pavyzdžiui, „Horizon Forbidden West“ ir „Dragon Age: The Veilguard“, atsirado nuolatiniai FPS kritimai, kurių anksčiau niekada nebuvo. „Metro Exodus“ užstrigdavo paleidimo metu, o „F1 24“ veikė prasčiau su Nvidia DLSS kadrų generavimu nei be jo. Ir net jei šios problemos nėra tiesiogiai susijusios su RTX 5060 aparatine įranga, jos tik dar labiau temdo įvaizdį vaizdo plokštės, kuri, kaip ir RTX 3060 ar vėliau – RTX 4060, turėjo tapti „liaudies pasirinkimu“.
Juk tai pati prieinamiausia RTX 50 serijos korta – pigiausias būdas pasinerti į pilnavertį DLSS 4 pasaulį. Be to, šis konkretus modelis – kompaktiško dydžio „Zotac GeForce RTX 5060 Solo“ – yra vienas iš kelių, kurie vis dar parduodami už rekomenduojamą kainą: apie 320–340 eurų. Tai nedidelė suma pagal 2025 metų standartus, ypač kai dauguma RTX 5060 Ti modelių jau ir taip pabrango. Jei ir nieko daugiau, ši plokštė bent jau verta dėmesio kaip racionalus kompromisas.
„Nvidia GeForce RTX 5060“ apžvalga: 1440p testavimas
Tiesa, 1440p rezoliucija tikrai nėra geriausias taškas, nuo kurio reikėtų pradėti paiešką pliusų. Po kelių perkrovimų ir bandymų man visgi pavyko gauti pakankamai patikimus rezultatus su 576.52 tvarkyklėmis. Naudojant natyvų 1440p, RTX 5060 daugelyje žaidimų pasižymėjo sklandesniu kadrų dažniu nei RTX 4060 – ypač „Metro Exodus“ ir „Total War: Warhammer III“. Tačiau, pavyzdžiui, „Forbidden West“ žaidime skirtumas buvo vos vienas papildomas kadras, ir korta atsiliko nuo pigesnės bei senesnės „Intel Arc B580“.
Ši „autsaiderių“ korta taip pat privertė RTX 5060 tenkintis lygiosiomis su ja žaidimuose „Cyberpunk 2077“ ir „F1 24“. Galima pagirti, kad RTX 5060 bent jau artėja prie „Radeon RX 7700 XT“ – realaus konkurento naudotų kortų rinkoje. Tačiau jeigu man reiktų surinkti pigų kompiuterį 1440p žaidimams, vis tiek taupyčiau didesniam broliui – RTX 5060 Ti su 16 GB VRAM. Didesnis vaizdo atminties kiekis šioje rezoliucijoje jaučiamas, ypač „Forbidden West“, kuriame atsirado šioks toks trūkčiojimas, kurio, mano manymu, vien tik sumažėjęs FPS nepaaiškina.
8 GB atminties pakanka daugeliui 1080p žaidimų, nepaisant kai kurių technologijų entuziastų nuogąstavimų. Vis dėlto papildomi 8 GB greičiausiai padėtų geriau susidoroti su 1440p reikalavimais.
Jeigu norite naudotis pažangesnėmis technologijomis, pavyzdžiui, kelių spindulių sekimu (path tracing), teks investuoti dar daugiau. Net ir su „DLSS Quality“ režimu, nė vienas mano testuotas žaidimas su įjungtu path tracing nepajėgė pasiekti 30 kadrų per sekundę. Ir tai vėlgi rodo, kad RTX 5060 Ti yra geresnis pasirinkimas, jei norite eksperimentuoti su šiomis technologijomis.
Teoriškai MFG funkcija gali pakelti našumą, bet, pavyzdžiui, „Cyberpunk 2077“ su 2x nustatymais buvo vienintelis žaidimas, kuris buvo bent iš dalies žaidžiamas. Su 4x – valdymo delsos pojūtis tapo visiškai nepakeliamas. Panašiai ir „Alan Wake II“ – smarkiai išblukę vaizdai, sulėtėję judesiai, sumišimas vietoj įsitraukimo.
DLSS 4 vis dar išlieka geriausiu rinkoje kadrų generavimo ir vaizdo kokybės gerinimo sprendimu, bet, kaip kartoju nuolat, tai nėra būdas kompensuoti silpną aparatinį našumą. Jis puikiai tinka greitiems žaidimams padaryti dar sklandesniais, bet tam reikia tvirto pagrindo – įprastų kadrų, iš kurių DLSS galėtų generuoti papildomus. Kitaip tariant, tai kaip sėdėti aprūdijusiame karučyje, nudažytame „Ferrari“ spalvomis – galbūt kalno viršūnėje ir pajusite greitį, bet kelionė nebus maloni.
„Nvidia GeForce RTX 5060“ apžvalga: 1080p testavimai
1080p aplinkoje viskas atrodo kur kas geriau. „Intel Arc B580“ vis dar šiek tiek lenkia RTX 5060 žaidime „Horizon“, bet skirtumas – vos keli kadrai. Tuo metu „Metro Exodus“ ir „Cyberpunk 2077“ rezultatai praktiškai atitinka RTX 5060 Ti 16 GB. Nuo pastarosios kortos RTX 5060 atsilieka tik nežymiai ir žaidimuose „Warhammer III“ bei „Assassin’s Creed Mirage“.
Svarbiausia tai, kad daugeliu atvejų RTX 5060 demonstruoja akivaizdžiai geresnį našumą nei RTX 4060 – ypač „Metro“ ir „Cyberpunk“ žaidimuose. Tai galioja ir aktyvavus spindulių sekimą: pridėjus Ultra kokybės RT efektus „Metro Exodus“, RTX 5060 išlaikė 77 kadrų per sekundę vidurkį, kai tuo metu RTX 4060 nukrito iki 62 FPS.
Ar ši korta išnaudos visą 165 Hz monitoriaus potencialą maksimalia grafika? Ne. Bet už mažiau nei 330 eurų ji ir neturi. Ji yra „pakankama“. Protinga. Adekvati – jei taip galima pasakyti. Kalbant apie vaizdo atmintį, verta pagalvoti, ar ateityje neplanuojate pereiti prie 1440p rezoliucijos, kol ši korta vis dar aktuali. Bet kol kas atrodo, kad 8 GB atminties užtenka žaidimams 1080p raiška. Pavyzdžiui, „Forbidden West“ daugiau trūkčiojimų neparodė, o greitas eksperimentas su „Doom: The Dark Ages“ – įjungus visada veikiančius RT efektus ir Ultra Nightmare nustatymus – davė puikių rezultatų: 73 kadrų per sekundę be jokio trūkčiojimo. RTX 4060 čia tesugebėjo 60 FPS.
Vis dėlto path tracing išlieka ginčytina sritis. RTX 5060 šiek tiek viršijo 30 FPS tiek „Cyberpunk 2077“, tiek „Alan Wake II“ žaidimuose esant žemesnei 1080p raiškai, tačiau to nepakako – MFG technologijai bandant padidinti našumą, žaidžiamumas nukentėdavo dėl didžiulio įvesties delsos. „Alan Wake II“ šiame režime nebuvo toks neryškus kaip 1440p, bet vis tiek geriau buvo tiesiog žaisti su Ultra RT efektų 44 FPS režimu – jausmas buvo gerokai aštresnis ir malonesnis.
Kad būtų sąžininga, radau ir vieną scenarijų, kur MFG tikrai pasiteisino – tai „Dragon Age: The Veilguard“. Su Ultra nustatymais, DLSS „Quality“ režimu ir visais RT efektais, MFG funkcija padidino FPS nuo 53 iki 88 (naudojant 2x) ir net iki 150 FPS su 4x režimu. Svarbiausia – be juntamos delsos, nes žaidimas jau ir be šios funkcijos veikė pakankamai gerai.
Deja, norint pasiekti šiuos skaičius, reikėjo kaskart iš naujo paleisti testą po kiekvieno trūkčiojančio kadrų kritimo. Be to, kiekvieną kartą keičiant nustatymus, žaidimą taip pat reikėjo iš naujo paleisti – kitaip našumas smarkiai smuktelėdavo be jokios akivaizdžios priežasties. Tai – ne „Bioware“ kaltė ar net RTX 5060 inžinerinis trūkumas (Zotac modelio vienas ventiliatorius puikiai išlaikė temperatūrą ties 68 °C). Ne, dėl visko kalti buvo mano pastarųjų dviejų dienų priešai: 576.52 tvarkyklės.
„Nvidia GeForce RTX 5060“ apžvalga: išvados
Yra tikimybė, kad tvarkyklės bus pataisytos. Galbūt net nepakeistos dar blogesnėmis. Bet šiuo metu jau susikaupė pakankamai „GeForce Game Ready“ atnaujinimų, kurie turi aiškių problemų – ir jos, deja, dažniausiai pasireiškia būtent RTX 50 serijos kortose. Todėl tai jau tampa nebe vienos plokštės, o visos šeimos problema. Ir, deja, šiai šeimai priklauso ir RTX 5060.
O tai ją pastato į labai keistą poziciją – tai pati galingiausia ir lankščiausia 1080p vaizdo plokštė savo kainos kategorijoje, tačiau kartu tai ir produktas, apie kurį garsiai pasakyti „taip, verta pirkti“ tampa neįprastai sunku. Kodėl kas nors turėtų investuoti į komponentą, kurio tvarkyklės tokios nestabilios, kad gali sugadinti žaidimų patirtį?
Apibendrinant, „Nvidia GeForce RTX 5060“ – tai korta, kurios aparatinė pusė yra gera. Ne revoliucinė, ne žaidimų keitėja, bet solidi. 1080p žaidimams – ji gera. 1440p – ribinė. Path tracing ir DLSS 4 – įdomios, bet tik labai konkrečiais atvejais vertingos funkcijos. Tačiau programinė įranga, kuri turėtų viską sujungti į vieną veikiančią visumą, šiuo metu yra pats silpniausias grandies taškas. Ir būtent dėl to RTX 5060 kol kas lieka labiau kaip pažadas, o ne kaip užtikrintas pasirinkimas.
